Galbūt tai asmeninė M. Dargužaitės iniciatyva?

Vyriausybėje veikianti speciali darbo grupė rengia pasiūlymus dėl kai kurių valstybės valdomų įmonių privatizacijos. Pavyzdžiui, ketinama parduoti po trečdalį strateginę reikšmę turinčių „Lietuvos energijos“, „Lietuvos geležinkelių“, „Lietuvos pašto“ akcijų, tačiau dėl to galutinai dar neapsispręsta.
„Sunku pasakyti, kas čia vyksta. Iš tiesų mane labai nustebino pati galimybė, kad gali taip atsitikti. Neįsivaizduoju, kaip panašus klausimas galėjo ateiti iki tokios stadijos – svarstymo Vyriausybės kanceliarijoje, o mes tik dabar sužinome, kad tai jau vyksta. Kodėl nebuvo jokios diskusijos, pasirengimo?“, – stebėjosi G. Landsbergis.
„Tada jau pradedi įtarti vos ne sabotavimą, kad galbūt Vyriausybės kanceliarijos darbuotojai arba kanceliarijos vadovė, žinodama, jog tas klausimas gali būti nepopuliarus, ėmėsi asmeninės iniciatyvos ir pradėjo tai pusiau slapčia daryti“, – stebėjosi konservatorių lyderis.
O politkorektorius kasasi dar giliau, kas gali paneigti, kad už valstybės valdomų įmonių privatizacijos, ir už Vyriausybės kanclerės galimai asmeninės iniciatyvos nestovi pvz. Investitorių forumas? Vyriausybės kanclerės ilgalaikę draugystę su  forumais mes stebime jau ilgus metus.

Politkorektorius turi tik vieną klausimą, kodėl reikėjo taip ilgai laukti, kad galimai paaiškėtų tikrasis M. Dargužaitės interesas valstybės tarnybai ir konkrečiai Vyriausybės kanclerio postui? Juk kaip anksčiau prisipažino panelė Dargužaitė, atlyginimas valstybės tarnyboje (net ir su 60 proc. priedu prie algos) jos netenkina, ir būdama studentė ji gaudavo daugiau ir dar daug gražių skaičių. Politkorektorius klausia, o kiek galimai būtų galima gauti už valstybės valdomų įmonių sklandų “privatizavimą”? (Procentą, du nuo sandorio?) Su tuo ir sveikinu.

Politkorektorius kreipėsi į M. Dargužaitę: kanclere, gal „nebesvaik“ jau, ką?

Politkorektorius Vyriausybės kanclerės Mildos Dargužaitės klausia, ar jai vėl „prasidėjo diarėja“ nukreipta į žiniasklaidą? Taip jis sureagavo į M. Dargužaitės feisbuke išsakytą nuostabą, kad, nepaisant valdžios pastangų gyvenimas negerėja, o žmonės ir toliau emigruoja.
Vyriausybės kanclerė Milda Darguzaitė stebisi, kaip čia taip yra, kad žmonės Lietuvoje jaučiasi sup*stai (blogai), kai BVP auga 4 proc., užsienio investicijos auga, vien „Investuok Lietuvoje“ per pirmą pusmetį sukūrė (“ant popieriaus”) 37 proc. daugiau darbo vietų ir dar daug gražių skaičių iš PR operos. O žmonės sako, kad gyvena blogiau ir emigruoja.
Neįtikėtina, sako kanclerė ir “pradeda savo tradicinę diarėja” –kalta žiniasklaidą, nes trūksta teigiamų (arba, anot kanclerės) alternatyvią realybę atspindinčių naujienų.
O aš sakau – neįtikėtina, ką su žmonėmis padaro valdžios postai ir tas maksimalus 60 proc. priedas prie atlyginimo tik įkėlus koją į valdžios olimpą. (Kai kam tikrai gyvenimas gerėja.)
Ir visgi kas taip suklaidino ar apakino kanclerę, kad ji nemato realybės? Ar premjero kortežo švyturėliai, su kuriais ji „turistauja“ lydima ministrų po Lietuvą? O gal – neformalių vakarėlių, kuriuos organizuoja Investuotojų forumas, susilaukta šlovė? O gal „draugių“ darbinimas ir priedai boso patarėjams ir yra tie „daugiau darbo vietų ir dar daug gražių skaičių“ bei ūmaus apakimo priežastis?

Asociatyvi nuotrauka

Anyway. Tai kaip ten ištiesų su tais BVP, ekonomika ir investicijomis?

O emigruoja ne tik gyventojai, emigruoti pradeda ir investicijos: AIG, Coca-Cola, Estrella, Prisma, Suslavičius-Felix ir t.t. ir pan. Pastebima tendencija, kai verslas seka paskui emigruojančius gyventojus. Kalta žiniasklaida? Baikit – nemanau.
Sakote, vidaus vartojimas išlieka labai svarbiu ekonomikos augimo varikliu, ar visgi kainų augimo turbintu varikliu? Vidaus degimo varikliu, kuris “sudegina” bet kokį norą pirkti Lietuvoje o ne pvz. ieškoti pigesnių prekių Lenkijoje. Vidutinio darbo užmokesčio augimas irgi turi savo paaiškinimą, tiesiog dėl emigracijos nelieka tinkamų žmonių, kurie galėtų atlikti darbą ir darbdaviai, kad kažkiek išlaikytų darbuotoją priversti kelti darbo užmokestį. Bet paprastai toks darbuotojas priverstas atlikti ir dalį savo jau emigravusio kolegos užduočių. Ir tik laiko klausimas, kada jis spjaus į viršvalandžius, darbo krūvį, ir naująjį darbo kodeksą, kuris naudingas tik darbdaviams ir paseks savo emigravusio kolegos pėdomis.
Nenuostabu, kad naujausiais Eurobarometro apklausos duomenimis, gerai Lietuvos ekonominę padėtį pavasarį įvertino tik 26 proc. apklaustųjų, arba 6 punktais mažiau nei pernai rudenį. Nes jie nesėdi ten Vilniuje, patogiuose kabinetuose su kondicionieriumi, negauna priedų tiesiog šiaip sau ir iki durų jų neatveža “valdiška mašina”. Tad ir tu Dargužaite, gal jau nulipk nuo savo aukštos kumelės (a.k.a žirgo) kad pamatytum, kaip iš tikrųjų Lietuva prie valstiečio gyvena ir “nebesvaik” jau ką? Nes durnai atrodai.
P.S. Kai Lietuvoje gyvenimas pagerės tu ir tavo šefas pirmieji iš žiniasklaidos tą sužinosite, perskaitę iš santraukų, kurias rytais ant stalo jums padeda S. Malinauskas.
P.P.S. Kita vertus tai įvyks tikrai negreitai ir ne prie šitos valdžios. Su tuo ir sveikinu.

Politkorektorius išeina į valstybės tarnybą. Praktika, kai įstatymai kuriami konkrečiai personai?

Vidaus reikalų ministerija, užsimojusi „pakloti pamatą valstybės tarnybos pertvarkai“, nė nesivaržo ir toliau valdininkams taikyti išskirtines sąlygas. Užuot ėmęsis Vyriausybės pažadėto optimizavimo, ministras E. Misiūnas siūlo didinti priemokas valdininkams ir, kaip ypač „nuilsusiems“, siųlo pailsėti – daugiau atostogų, nei naujasis Darbo kodeksas numato paprastiems dirbantiesiems.

Kas gi “pametėjo” ministrui tokių genialių minčių? Pavyzdinį modelį, kaip persitvarkyti, turėtų sukurti Vyriausybės kanceliarija su kanclere M. Dargužaite priešakyje. Ji nori įgyvendinti struktūrinius pokyčius kanceliarijoje, kad būtų sukurta naujais pagrindais dirbanti tarnyba:

· Apie valdininkų skaičiaus optimizavimą – nė žodžio.
· Pamaloninti valstybės tarnautojų neužmiršta: siūloma jiems padidinti galimas priemokas: nuo dabartinių 70% iki 100%.
· Siūloma valdininkams leisti daugiau ilsėtis. Tarnautojų atostogas taip pat ketinama skaičiuoti darbo, o ne kalendorinėmis dienomis, kaip daroma šiuo metu. Tačiau valdininkų metinių atostogų trukmė bus kiek ilgesnė, nei ketinama nustatyti naujajame DK – ne 20 darbo dienų, bet 22. Matyt, jie labiau pavargsta. (Profsąjungos mokykitės, kaip reikia “išmušinėti” daugiau atostogų)
· kur dar valdininkų “turistavimas”, tarnybinis transportas ir t.t ir pan.

Asociatyvi nuotrauka

Štai kodėl jaunimas veržiasi ne į verslą o į valstybės tarnybą, lyg ten būtų medum patepta. Pati genialių minčių autorė – Dargužaitė, ne kartą ir ne du bandė čia įsitvirtinti. Nuo ministro patarėjos, valstybinės įstaigos vairininkės, merės arba nieko iki kanclerės.
Politkorektoriaus nuomone visgi nėra gerai, kai įstatymas rengiamas konkrečiai kanceliarijos “vedėjai” ir jai prijaučiatiems. Politkorektorius primena, jog anksčiau Mildai Dargužaitei buvo priskirtas 60% priedas, o ši galimai atsidėkodama priedais pamalonino visus Svernelio patarėjus. Be to viešai M. Dargužaitė išreiškė nuogąstavimą, jog uždirba per mažai.

http://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/159601

http://www.delfi.lt/verslas/verslas/m-darguzaite-apie-atlyginima-budama-studente-gaudavau-daugiau.d?id=73366560

Vyriausybės priemonių planas – visi turi ne tą versiją

Į politkorektoriaus rankas pateko Vyriausybės priemonių plano projekto projektas, versijos versija, trumpai tariant Vyriausybės priemonių plano „ta“ versija. Politkorektorius buvo patikintas, kad čia 99 proc. „ta“ versija. Bet kas gali paneigti, kaip sako gyvi klasikai. Kaip galima matyti iš pateiktų skaidrių naujausioje versijoje žymiai daugiau konkretumo ir aiškumo. Su tuo Vyriausybę o bet tačiau Vyriausybės kanclerę ir sveikinu.