Šimašius – VISA GRIAUNANTIS 3?

  • Gedimino kalnas griūna.
  • Koalicija Vilniaus miesto taryboje griūna.
  • Liberalų partija griūna.

Diena, kai turi bent tris priežastis nesikelti iš lovos, ir pusvalandį save turi įtikinėti, kad reikia.

Ankstyvas rytas. Mama žadina sūnų:
– Kelkis sūneli, laikas eiti į mokyklą!
– Kodel mama? Aš nenoriu eiti.
– Pasakyk man nors dvi priežastis kodėl tu nenori eiti į mokyklą.
– Na, visų pirma, vaikai manes nekenčia, ir antra, mokytojai irgi manes
nekenčia!
– Čia ne priežastys neiti į mokyklą. Tuoj pat kelkis ir eik.
– Pasakyk man nors dvi priežastis kodėl turėčiau…
– Na, visų pirma, tau 52 metai, ir antra, tu mokyklos direktorius!

Pakelkime taures už tuos mokyklų direktorius bei pedagogus, kurie nenori eiti į mokyklą, bet įveikia savo nenorą. Ir už tuos liberalus, kurie dar tiki, kad viskas bus gerai.

Asociatyvi nuotrauka

Galbūt tai asmeninė M. Dargužaitės iniciatyva?

Vyriausybėje veikianti speciali darbo grupė rengia pasiūlymus dėl kai kurių valstybės valdomų įmonių privatizacijos. Pavyzdžiui, ketinama parduoti po trečdalį strateginę reikšmę turinčių „Lietuvos energijos“, „Lietuvos geležinkelių“, „Lietuvos pašto“ akcijų, tačiau dėl to galutinai dar neapsispręsta.
„Sunku pasakyti, kas čia vyksta. Iš tiesų mane labai nustebino pati galimybė, kad gali taip atsitikti. Neįsivaizduoju, kaip panašus klausimas galėjo ateiti iki tokios stadijos – svarstymo Vyriausybės kanceliarijoje, o mes tik dabar sužinome, kad tai jau vyksta. Kodėl nebuvo jokios diskusijos, pasirengimo?“, – stebėjosi G. Landsbergis.
„Tada jau pradedi įtarti vos ne sabotavimą, kad galbūt Vyriausybės kanceliarijos darbuotojai arba kanceliarijos vadovė, žinodama, jog tas klausimas gali būti nepopuliarus, ėmėsi asmeninės iniciatyvos ir pradėjo tai pusiau slapčia daryti“, – stebėjosi konservatorių lyderis.
O politkorektorius kasasi dar giliau, kas gali paneigti, kad už valstybės valdomų įmonių privatizacijos, ir už Vyriausybės kanclerės galimai asmeninės iniciatyvos nestovi pvz. Investitorių forumas? Vyriausybės kanclerės ilgalaikę draugystę su  forumais mes stebime jau ilgus metus.

Politkorektorius turi tik vieną klausimą, kodėl reikėjo taip ilgai laukti, kad galimai paaiškėtų tikrasis M. Dargužaitės interesas valstybės tarnybai ir konkrečiai Vyriausybės kanclerio postui? Juk kaip anksčiau prisipažino panelė Dargužaitė, atlyginimas valstybės tarnyboje (net ir su 60 proc. priedu prie algos) jos netenkina, ir būdama studentė ji gaudavo daugiau ir dar daug gražių skaičių. Politkorektorius klausia, o kiek galimai būtų galima gauti už valstybės valdomų įmonių sklandų “privatizavimą”? (Procentą, du nuo sandorio?) Su tuo ir sveikinu.

Šimašius – VISA GRIAUNANTIS 2? (Demolition Man 2017)

Tai kas geresnio ponas Premjere? Premjeras
S. Skvernelis kritikuoja Vilniaus miesto merą liberalą Remigijų Šimašių. Anot ministro pirmininko, vienintelis per kadenciją nuveiktas mero darbas – nupjauta nelegalios tvoros tuja, tačiau proveržio kitose srityse nėra.

Netiesa ponas premjere, politkorektorius pasirausė savo archyviniuose smegenų failuose ir atgamino dar vieną pono mero darbą per paskutinius dvejus metus. Be to į politkorektoriaus akiratį pakliuvo besibaigiančių dviejų metų mero ataskaitos projekto projektas, kuris irgi tai patvirtina. Su tuo ir sveikinu gerb. merą.

Turiu jums gerą ir blogą žinią, nuo kurios pradėti? 50/50

Gera. Valstietė Šakalienė Seime įregistravo pataisas, kurios įpareigotų žiniasklaidą, kad bent pusę turinio sudarytų pozityvi informacija.

Bloga. Valstietė Šakalienė sako atsiimsianti parlamente registruotas pataisas, kurios įpareigotų žiniasklaidą, kad bent pusę turinio sudarytų pozityvi informacija.

Nors, kitą vertus:

Gera žinia. Valstietė Šakalienė sako atsiimsianti parlamente registruotas pataisas, kurios įpareigotų žiniasklaidą, kad bent pusę turinio sudarytų pozityvi informacija. Bloga, po to kai valstietė Šakalienė Seime įregistravo pataisas, kurios įpareigotų žiniasklaidą, kad bent pusę turinio sudarytų pozityvi informacija.

Update:

Kalbama, jog valstietė karštligiškai tebeieško Mao ar Lenino raštų rinkinių, kad nepristigtų “gerų” minčių.

Su tuo ir sveikinu.

Ne už tokią Lietuvą mes kovojome. Kitokia Lietuva.

Tobulame vyrų pasaulyje, jeigu moterims „pagraibai už tarpukojo“, tave išrenka galingiausios pasaulio valstybės prezidentu ir tavo žinioje atsiduria „branduolinis lagaminas“. O Lietuvoje „pakirkini mergužėlę“ ir jau apkalta. Kaip dar toli mums iki normalios ir civilizuotos šalies, kaip JAV. Eiti ir eiti septynmyliais batais. Ne už tokią Lietuvą mes kovojome. Už kitokią.

„taikytis į moters tarpukojį šiais laikais nemadinga ir pavojinga“

“bobos manęs iš Seimo neišvers”

“čia buvo tik žodžiai, veiksmų nebuvo. Būtų prie vyrų kabinėjęsis, būčiau pirmas apkaltą inicijavęs”

asociatyvi nuotrauka/bobos manęs iš Seimo neišvers

Politkorektorius: K. Masiuliui draudžiu reikšti nuomonę

Cenzūra griauna demokratijos pamatus, net jei ji dangstosi kilniais tikslais – rašė šią savaitę K. Masiulis socialiniame tinkle. Ir po demokratijos pamatais pasak profesoriaus kasasi ne kas kitas o politkorektoriai.

„Beje cenzūra visada yra „kilni“. Viduramžiais reikėjo taisyti galilėjus, kopernikus, sovietmety – neleisti kapitalistinei ideologijai juodinti „socializmo iškovojimus“, o dabar atsirado politkorektiškųjų pasaulio gerintojų cenzūra visų pirma bandanti proteguoti visokias esą skriaudžiamas mažumas – pradedant gėjais, sektantais ir baigiant rasinėmis bei tautinėmis mažumomis“

Kęstutis Masiulis, politikas ir konservatorius viename asmenyje per savo „praleistą progą patylėti“ nekartą yra mynęs ant to paties grėblio. Ir savo pasisakymais runktyniavo nebent su R. Juknevičiene ar D. Teišerskyte. Šis politkorektoriaus antonimas gailisi, ne – gailisi jis ne savo ketinimų iškelti iš žmogaus Afriką ar migrantus iš ES. O gailisi jis papuolęs tarp politkorektiškumo girnų, apšauktas kvailiu ir išstatytas pajuokai.

„Su pastarojo meto cenzūra teko susidurti ir man. 2015m. vasarą paleidau porą sparnuotų frazių tai kokias neišpainiojamas problemas sukels mums plūstantys migrantai. Tuoj buvau politkorektorių cenzorių užsipultas, aplipdytas kvailio etiketėmis ir žiniasklaidoje išstatytas masinei pajuokai.“

Pabaigai K. Masiulis apgailestauja, jog net 69proc. vokiečių apklausos duomenimis jaučia politkorektinį spaudimą nepasakyti savo tikrosios nuomonės, priešingai nei Lietuvoje – „normalioje ir civilizuotoje“ šalyje, kur žiniasklaida pataikauja vyraujančiai viešajai nuomonei.

Bet ką gi galime padaryti mes – „Politkorektoriai“ iš didžiosios raidės? (kad bent per šviesmetį priartėtume prie Vokietijos viešojo diskurso lygio) O gi sekantį. Socialiniai tinklai taip pat žiniasklaida, todėl parodykime žiniasklaidai, jog šioje šalyje nėra vietos nepolitkorektiškoms kalboms.

Spaudžiam po K. Masiulio pasisakymu dešinėje.

Pasirenkame Man nepatinka šis įrašas.

Pažymime Tai nepolitkorektiškas pasisakymas.

Tęsti.

 

Net savo priešui nepalinkėčiau vienuolika valandų praleisti sėdint šalia negro ir lėktuvo tualeto?

 

Liberalė Dalia Teišerskytė jau dešimtmetį negali pamiršti vienos savo komandiruotės, kai jai, kaip teigė pati parlamentarė, teko vienuolika valandų praleisti sėdint šalia negro ir lėktuvo tualeto. Seimo narė dabar jau nepamena, kur tuomet skrido, tačiau vis dar jaučia tos kelionės kvapus.

 

„Kai skridau iš pasaulio parlamentarų kongreso ir kitų šalių parlamentarai skrido kaip priklauso, kaip žmonės (kaip balti žmonės – redpastaba), o man teko sėdėti tarp negro ir klozeto, tai yra afroamerikiečio, ir abu jie kvepėjo vienodai. Kitų šalių parlamentarai praeidami klausė manęs, kodėl aš čia sėdžiu, gal man bloga, man buvo gėda už mūsų valstybę“, – antradienį Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės posėdyje Lietuvos parlamente skundėsi D.Teišerskytė.

 

„Nebūtinai turi skristi verslo klase, bet bent jau kažkur viduryje lėktuvo. Na, patikėkite, sėdėti per naktį šalia tualeto, kai kas penkios minutės ten kas nors ką nors daro, o šalia sėdi, matyt, iš vakaro gerai įkalęs pilietis ir dvokia visais, kokiais tik įmanoma, kvapais… Aš tiesiai šviesiai sakau: visą kelią prablioviau. Aš jaučiausi pažeminta“, – pasakojo nacionalinė vertybė.

 

Politkorektorius, kaip ir visi sveiko proto liberalai pasibaisėjęs – tokie pareiškimai iš nacionalinės vertybės nėra niekuom pateisinami. Dabar dirbsime dvigubai stipriau, kad įrodytume, kad šios vertybės mums svetimos. Rytoj pat inicijuojamas neeilinis nacionalinis politkorektorių konsiliumas, kuriame svarstysime tokį išsišokimą.

Afroamerikiečių ir kitų rasių eksperto teisėmis dalyvauti kviečiamas ir gerb. Seimo narys K. Masiulis, kurio paskaitų ciklas „Kaip iš žmogaus iškelti Afriką“ įneštų sveiko proto į diskursą.

Principe ateityje politkorektorius rekomenduoja Seimo nariams vengti negrą vadinti negru. Ir žodį „negras“ keisti į „afroamerikietis“. Pvz. Agatha Chirstie knygos pavadinimas „Dešimt negriukų“ keistinas į „Dešimt afroamerikietukų“.

P.S. Seimo nario atmintinė. „Babajus“ – musulmonas, ppr. Vidurinės Azijos gyventojas.

 

 

 

Kada meną suprantame skirtingai

Penktadienį buvo pranešta, kad Vilniuje nežinomi asmenys ant Seimo narės Dalios Kuodytės biuro pastato aerozoliniais dažais nupiešė gyvatę. Tačiau nuvykus į įvykio vietą ima aiškėti, kad ant apsauginių žaliuzių puikuojasi arba labai pasiligojus gyvatė su dviem augliais uodegoje, arba simplicus vulgaris vyriškas lytinis organas.

Ta proga anekdotas:

Atsikelia vyras prie miškelio, pagiriotas. Taip nori myžt , taip nori myžt. Nubėga prie medžio, atsisega užtrauktuką, išsitraukia. Jaučia, kad bėga, bet srovės nemato. Sako pasipiktinęs: 
– Ar tu čia myši, ar akis vartysi?

 

Kažkam ir vamzdis prie Neries primena tik vamzdį?

Kad Lietuviška pensija graikus priverstų žagtelėti

Sveikinu visus pensininkus esamus ir būsimus po ilgų apmąstymų ir skaičiavimų Politkorektorius rado išeitį, kaip pensijos Lietuvoje galėtų susilyginti su graikiškosiomis. O vėliau jas ir pralenkti. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė nepamiršo, kad kitą rudenį vyks Seimo rinkimai ir siūlo pensijas kilstelėti vidutiniškai 16 eurų. Ekonomistai sutinka, kad pensijas kelti reikia, bet pasirinktas laikas rodo viena – pensijų didinimas tėra rinkėjų papirkinėjimas. Ir siūlo greičiau priimti įstatymą, kuris pensijų didinimą susietų su ekonomikos augimu, o ne politikų gera valia. Politkorektorius žengia dar toliau ir siūlo Seimo rinkimus regti kasmet, taip pensininkams užsitikrinant stabilų, vidutiniškai 6 procentų pensijų augimą metai iš metų iki pasieksime Graikijos lygį. Dar daugiau, kad paspartintume procesus, rinkimus galima būtų organizuoti, kas pusę metų.

Būkim biedni, bet teisingi pensijų didinimą susieti su ekonomikos augimu nerealu, dėl daugelio priežasčių. Be to pati ekonomika, kaip kokia aikštinga, kaprizinga panelė užsispiria, todėl ne visada yra linkusi į augimą. Tačiau priversti politikus savo rinkėjus prisiminti dažniau, nei kas ketverius metus misija visai įmanoma.

Dabar liko tik surinkti 300 tūkst. balsų, kad surengti referendumą šiuo klausimu: Ar pritariate, jog Seimo rinkimai Lietuvos Respublikoje vyktų dažniau, nei kas ketverius metus?

Politkorektorius primena, jog 2014 m. pabaigoje Lietuvoje 923.200 asmenų, arba kas trečias šalies gyventojas, gavo bent vienos rūšies pensiją, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Tad surinkti 300 tūkst. interesantų nėra kažkas iš fantastikos srities.